Uncategorized nerimas

Nerimas ir nervinė įtampa – nuolatiniai mūsų gyvenimo palydovai. Kaip jų atsikratyti?

Augant gyvenimo tempui vis daugiau žmonių kenčia nuo nervinės įtampos, nerimo ir nemigos. Pastaruoju metu, keičiantis gyvenimo įpročiams, didėjant tempui, šie sutrikimai įgauna epidemijos mąstą. Tuo tarpu, būtent ramybė bei kokybiškas miegas turi neabejotiną svarbą žmogaus gyvenimo kokybei. Nuolat žmogų kamuojantis nerimas įtakoja psichologinę būseną, žaloja asmenybę, mažina socialinius ir profesinius pasiekimus, o kartu ir gyvenimo kokybę. 

Kiekvienas, kada nors jautęs nemalonų miego trūkumo jausmą, žino, kaip sunku esant tokiai būsenai kokybiškai dirbti, bendrauti ir ilsėtis. Naktys be miego tiesiog ,,išsunkia” gyvybines jėgas, nukenčia tiek protinė, tiek fizinė veikla, daugėja konfliktų namuose ir darbe. Pasaulinė sveikatos organizacija, ištyrusi miego sutrikimų žalą, nustatė, jog miego sutrikimas vidutiniškai kankina 40 proc. žmonių. Vyresni žmonės nuo šio sutrikimo kenčia dažniau. Miego sutrikimai įtakoja 50 proc. eismo nelaimių, taip pat prarandami darbadieniai.

Sprendimai, padedantys mažinti nerimo bei nemigos simptomus, svarbūs gyvenimo kokybei užtikrinti. Gyvenimo režimo, aplinkos, įpročių keitimas gali būti papildomi augalinės kilmės preparatais. Minėta strategija gali padėti išvengti stipriai veikiančių raminamųjų ir migdomųjų.

Raudonžiedė pasiflora, Passiflora incarnata L. – augalas, kurio preparatai priskiriami prie tradicinio vartojimo preparatų ir yra skiriami esant nesunkiems protinės įtampos ar nerimo simptomams bei kaip pagalba užmiegant. Augalas priklauso pasiflorinių, Passifloraceae, šeimai, kuriai priskiriama dar apie 400 augalų rūšių, kurių dauguma – vijokliniai augalai, augantys subtropikų ir tropikų regionų miškuose. Požymis, išskiriantis pasifloras kitų augalų kaimynystėje  – tai savitos išvaizdos, ypatingai gražūs žiedai. Būtent žiedų išvaizda, o ypač kuokelių išsidėstymas žiede, ispanų užkariautojams, 1569  m. aprašiusiems šį augalą, priminė kryžių ir Kristaus žaizdas. Vainiklapiai simbolizuoja erškėčių vainiką, 5 kuokeliai- žaizdų simbolis, 5 taurėlapiai kaip 10 apaštalų (išskyrus Judą ir Petrą). Taip šis žiedas ir tapo Kristaus kančios (passionis) simboliu ir nulėmė augalo pavadinimą (angl. Passion Flower). Vaisius – tipiška daugiasėklė uoga su sultingu minkštimu. Kai kurių rūšių pasiflorų vaisiai, pvz. marakuja, granadila, yra valgomi.

Raudonžiedė pasiflora natūraliai paplitusi rytinėje ir pietinėje Šiaurės Amerikos dalyse, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, ir nuo artimų jai rūšių skiriasi savo atsparumu šalčiui. Augalas gali išaugti iki 3,5 metrų aukščio (ilgio), lapų lakštas suskaldytas į 3-5 skiltis yra 13-15 cm pločio ir iki 20 cm ilgio. Raudonžiedės pasifloros žiedo skersmuo gali siekti 6 cm, vainikėliai ypatingai puošnūs su violetinio atspalvio siūlelio formos bei stambesniais baltais vainiklapiais. Peržydėjęs augalas suformuoja vaisius, kurie yra valgomi.

Pirmieji pasiflorą vartojo senovės actekai. Indėnai pasifloras vartojo nuo nerimo, nemigos, galvos, menstruacinių bei kitokios kilmės skausmų. Seniausias žinomas mokslinis šaltinis, kuriame minimas pasiflorų gydomasis poveikis yra 1787 metais Vokietijoje išleista Materia Medica Americana, kurioje minimas epilepsijos gydymas šiuo augalu. Taigi, 21 amžiaus medicina jau gali remtis keleto šimtmečių pasifloros preparatų vartojimo patirtimi, kurią papildo ir šiuolaikinių mokslinių tyrimų duomenys.

Augalo vaistinėje žaliavoje nustatytos keleto grupių veikliosios medžiagos – tai flavonoidai (chrisinas, viteksinas, izoviteksinas, kemferolis, kvercetinas, liuteolinas, apigeninas bei jų glikozidai), kumarino dariniai, alkaloidai (harmanas ir jo dariniai, maltolis), fitosteroliai, poliacetilenas, cianogeninai glikozidai (ginokardinas). Nustatyta, jog flavonoidas chrizinas – vienas farmakologiškai aktyvių junginių, slopinančių nerimo simptomus. Pasifloros ekstakto raminamąjį poveikį įtakoja alkoloidas maltolis. Europoje pasifloros vaistinė žaliava standartizuojama pagal flavonoidų kiekį, ribojant harmano grupės alkaloidų kiekį žaliavoje.

Manoma, jog būtent flavonoidai nulemia pasifloros ektrakto poveikį. Moksliniais darbais pagrįstas ir įrodytas flavonoidų priešuždegiminis bei skausmą malšinantis veikimas (Andersen, Markham, 2006, Havsteen, 2002. Bohm, 1998, ). Priešuždegiminis veikimas siejamas su jų antioksidantiniu poveikiu, COX bei hialuronidazės slopinimu bei kitais nenustatytais mechanizmais. Centrinis skausmą malšinantis efektas siejamas su poveikiu adenozino bei benzodiazepino receptoriams. Periferinis veikimas siejamas su prostaglandinų sintezės slopinimu.

Šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje aprašomas raminantis, nerimą slopinantis, padedantis užmigti, skausmą mažinantis, priešepilepsinis raudonžiedės pasifloros poveikis. Atlikta daug mokslinių ikiklinikinių pasifloros ekstrakto tyrimų. Taikant įvairius tyrimo modelius su laboratoriniais gyvūnėliais, nustatyta,  jog pasifloros lapų ir stiebų ekstraktas pasižymi reikšmingu anksiolitiniu – nerimą slopinančiu, veikimu (Reginatto ir kt. 2006, Dhawan ir kt. 2001, Wacker, 1997). Nustatyta, jog ekstraktas slopina pentylenetetrazolio (PTZ) sukeltus traukulių priepuolius. Manoma, jog minėtą poveikį sąlygoja flavonoidai, kurie sąveikauja su benzodiazepinų receptoriais. Nustatyta flavonoidų chrizino ir hispidulino geba slopinti PTZ sukeltus priepuolius graužikams (Elsas ir kt. 2005).  Pasifloros ekstraktai pavieniui arba mišinyje su svaiguoju pipiru (lot. Piper methysticum G. Forst., angl.: kava kava pepper)  reikšmingai slopina anfetamino sukeltą hiperaktyvumą bei prailgina barbitūratų sukeltos miego fazės trukmę (Capasso, Sorrentino, 2005).

Nustatyta, jog pasiflora stiprina kitų priešdepresinių ir raminančių preparatų poveikį, tarp jų – ir jonažolės, bei valerijono preparatų (Gramowski, 2006). Taip pat aprašomas vartojimas kosuliui, bronchinei astmai, nudegimams ir uždegimams gydyti (Dhawan, Sharma, 2002). Artimos pasifloros rūšys vartotinos ir hipertezijos gydymui (Ichimura, 2006).

Atlikti klinikiniai tyrimai patvirtina pasifloros reikšmingą poveikį nerimo gydymui (Akhondzadeh ir kt., 2001, Miyasaka ir kt., 2007). Aprašytuose trijuose dvigubai akluose randomizuotuose tyrimuose bendrai dalyvavo 234 pacientai. Duomenys rinkti trijose grupėse: vienoje grupėje pacientams buvo skirta pasifloros ekstrakto, kitoje skirta benzodiazepino, o trečioje – placebo. S. Akhondzadeh su bendradarbiais, 4 savaites tirdami 36 pacientų grupę, nustatė, jog tiek pasifloros ekstraktas, tiek oksazepamas y
ra efektyvūs nerimo būklei (angl.
general anxiety disorder) gydyti. Tarp oksazepamo ir pasifloros ekstrakto tyrimo protokolų reikšmingo skirtumo nenustatyta. Oksazepamas veikia greičiau nei pasifloros ekstraktas, tačiau jam būdingos ir reikšmingesnės šalutinės reakcijos. Tyrėjai patvirtina pasifloros ekstrakto efektyvumą nerimo būklei gydyti.

Dviejuose klinikiniuose tyrimuose, kuriuos L. S. Miyasaka su kolegomis įvertino kaip patikimus, dalyvavo 198 pacientai. Tyrimų metu nustatyta, jog bezodiazepinų ir pasifloros ekstrakto poveikiui būdingi tik nežymūs skirtumai. Nustatytas mažesnis pasifloros poveikis mieguistumui, lyginant su meksazolamu, tačiau šis rezultatas taip pat įvardijamas kaip  statistiškai nereikšmigas.

Raudonžiedės pasifloros preparatams būdingas nežymus šalutinis poveikis, kuris retais atvejais pasireiškia CNS slopinimu, burnos džiūvimu, neryškiu matymu, virškinamojo trakto veiklos sutrikimais. Jei preparatui ruošti naudota nekokybiška žaliava, kurioje yra didelis kiekis harmano grupės alkaloidų, gali pasireikšti haliucinogeninis poveikis. Dėl klinikinių duomenų trūkumo, Europos vaistų agentūra (EMEA) nepataria raudonžiedės pasifloros skirti vaikams iki 12 metų.