Uncategorized

Vitaminai – kodėl be jų neišgyventume?

Kiekvienas žmogus, besirūpinantis savo ir artimųjų sveikata vis susiduria su problema  – vitaminų trūkumas. Tačiau nedaugelis tiksliai žino, kaip tas trūkumas atsiranda, kaip jo išvengti, kokį maistą ir papildus vartoti, kad jaustis sveikai ir gyventi pilnavertį gyvenimą.

Vitaminai (lot. vita – gyvybė, gyvenimas, aminum – aminas) – nedidelės molekulinės masės biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini normaliai organizmo medžiagų apykaitai bei gyvybinei veiklai.

Vitaminai atlieka daugybę naudingų funkcijų žmogaus organizme, be jų būtų neįmanoma ląstelių veikla, organų funkcionavimas ir paprasčiausių biologinių funkcijų atlikimas.

Kofermentinė funkcija
Pagrindinius fiziologinius procesus organizme reguliuoja cheminiai junginiai – fermentai. Jie reikalingi energijai atsipalaiduoti žmogaus kūne, maistui virškinti, dujoms transportuoti organizme, kraujo krešėjimui ir t.t. Fermentai paprastai sudaryti iš dviejų dalių: viena dalis – baltymų molekulė, kita – kofermentas. Kofermentai dažniausia yra sudaryti iš vitaminų arba į juos panašių junginių.

Antioksidacinė funkcija
Žmogaus organizme vykstant natūraliems procesams, įvairioms oksidacinėms reakcijoms, gaminasi medžiagos – laisvieji radikalai. Nors oksidacijos procesai gyvybiškai būtini, oksidacijos produktai gali būti ląstelių pakenkimo priežastimi. Laisvieji radikalai gali ardyti DNR, riebalus, baltymus bei kitas molekules, būti įvairių negalavimų priežastimi. Organizmas gamina ir antioksidacinius fermentus, kurie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus. Tam, kad šie fermentai tinkamai funkcionuotų, reikalingos tam tikros medžiagos kaip cinkas, varis, selenas, vitaminai C, E, beta karotinas.

Hormoninė funkcija
Pvz. vitaminas D, po pasigaminimo inkstuose, cirkuliuoja kraujyje kaip ir kiti hormonai ir daro įtaką kaulų metabolizmui. Kiti vitaminai A,K, taip pat dalyvauja tam tikrose funkcijose, panašiai kaip hormonai.

Energija
Vitaminai patys neturi energijos, tačiau reguliuoja organizmo energetinius procesus.

Vitaminų klasifikacija
Vitaminai skirstomi į tirpius vandenyje, tai reiškia, kad jie lengvai tirpsta vandenyje ir tirpius riebaluose, juos organizmas įsisavina lipidų pagalba. Riebaluose tirpūs vitaminai kaupiami riebaliniuose audiniuose, todėl juos perdozavus galima pasiekti toksinę koncentraciją. Tirpūs vandenyje vitaminai absorbuojami ir pasyviai ir aktyviai, nekaupiami organizme, pakliūna tiesiai į kraujotaką. Jie žymiai greičiau suyra. Yra 13 vitaminų: 4 tirpūs riebaluose (A, D, E ir K) ir 9 tirpūs vandenyje (8 B grupės vitaminai ir vitaminas C). Tirpius riebaluose vitaminus organizmas gali išsaugoti apie keturis mėnesius, o tirpius vandenyje tik keletą savaičių, todėl jų atsargas rekomenduojama nuolat papildyti.
Kiekvienas vitaminas atlieka tam tikrą specifinę funkciją organizme. Jie reikalingi energijai atsipalaiduoti žmogaus kūne, maistui virškinti, dujoms transportuoti organizme, kraujo krešėjimui ir t.t. Organizmas gamina ir antioksidacinius fermentus, kurie padeda neutralizuoti žalingus laisvuosius radikalus. Tam, kad šie fermentai tinkamai funkcionuotų, reikalingos tam tikros medžiagos kaip cinkas, varis, selenas, vitaminai C, E, beta karotinas. Vitaminas D, vitaminai A ir K dalyvauja tam tikrose funkcijose, panašiai kaip hormonai. Vitaminai reguliuoja organizmo energetinius procesus.

Vitaminų trūkumas organizme gali sukelti nemalonius pojūčius, todėl jų atsargas rekomenduojama papildyti.

Šaltinis:
Gamtos namai